Liepos 17 d. 17.45 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma paroda „Minkant šamotą: pasaulio ir Lietuvos keramika dešimtajame dešimtmetyje“.

Kuratorius dr. Rokas Dovydėnas parodai atrinko didžiųjų menininkų, kurie yra dalyvavę Panevėžio tarptautiniuose keramikos simpoziumuose, kūrinius, atspindinčius dešimtojo dešimtmečio keramikos meno pokyčius.

Dr. R. Dovydėno teigimu, „XX a. dešimtasis dešimtmetis keramikos pasaulyje buvo didelių permainų laikotarpis. Viso pasaulio menininkai iš naujo įvertino molio ir keramikos vietą šiuolaikiniame mene, o pati medžiaga išgyveno renesansą. Buvo puoselėjamos tradicinės keramikos technikos ir naujai atrandamos medžiagos panaudojimo galimybės konceptualiame mene“.

Pirmojo, 1989 metais Panevėžyje surengto tarptautinio keramikos simpoziumo organizatoriai, ko gero, nesitikėjo, kad simpoziumas taps ilgiausiai Lietuvoje vykstančiu, pasaulyje gerai žinomu keramikos menui skirtu renginiu.

„Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas tapo naujų keramikų kartų inkubatoriumi. Darbas čia skatino eksperimentus, palengvino tarptautinius mainus ir rėmė mažų studijų ir menininkų kolektyvų kūrimąsi. Dalyvavimas tarptautinėse rezidencijose, simpoziumuose ir parodose padėjo Baltijos šalių keramikams įsilieti į pasaulinį šiuolaikinės keramikos kontekstą“, – teigia parodos kuratorius.

Iš gausių galerijos fondų parodai pasirinkta 11 autorių: Daniela Chinellato (Italija), Philip Cornelius (JAV), Ona Grigaitė (Lietuva), Makoto Hatori (Japonija), Kersti Laanmaa (Estija), Mel Mars (Jungtinė Karalystė), Dainis Pundurs (Latvija), Giancarlo Scapin (Italija), Mitsuo Shoji (Australija), Egidijus Šimatonis (Lietuva) ir Rimas VisGirda (JAV).

„Parodoje neįmanoma atspindėti visos simpoziumų istorijos, tad pasirinkta peržvelgti jo pradžią Kiekvienas jų savaip perteikia tai, kuo pasižymi dešimtasis dešimtmetis: ribų tarp formos ir funkcijos paieška, amato tradicijos ir naujovių įvertinimas iš naujo, vietinio identiteto deklaravimas ir pasaulinio dialogo pradžia. Kviečiu pažvelgti į keramiką kaip visuomenės galimybių ir transformacijos atspindį. Parodoje pristatomi autoriai ėmėsi molio ne tam, kad gamintų daiktus, bet kad pasakotų istorijas, mestų iššūkį konvencijoms ir kurtų naują meninę kalbą“, – sako dr. R. Dovydėnas.