Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) tęsia savo kelionę. Gegužės 11 d. jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Šiaulių atvyks į Panevėžį, kur mėnesį stovės Laisvės aikštėje.
2022 m. lapkričio pradžioje Vilniuje priešais rotušę įsikūrusi paroda po mėnesio pradėjo savo kelionę po Lietuvą. Per šešis mėnesius „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, be Vilniaus, jau viešėjo Alytuje, Vilkaviškyje, Kaune, Raseiniuose. Šiuo metu ji apsistojo Šiauliuose, P. Višinskio aikštėje.
Sumanymas rengti tokią parodą kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą nuotraukų rinkinį, kurį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų fotografijų. Kino teatrai buvo fotografuojami 1942 m. vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Nuotraukose užfiksuoti ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Visi jie veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais.
Parodoje norėta parodyti, kad ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laikais kino teatrai veikė, o filmai žmonėms leido pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, suteikusią progą bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus. Kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai, kaip ir kiti žmonės, buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištremti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kitiems buvo lemta rodyti filmus visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų ir karui pasibaigus toliau rodė filmus.
Parodai sukurtame animuotame nuotraukų filme galima pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų ir Panevėžio „Garso“ – vieno iš trijų kino teatrų („Pasaulis“, „Menas“), kiną rodžiusių laisvoje Lietuvoje ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1928 m. Respublikos g. atidarytas kino teatras iš pradžių vadinosi „Sirena“, vėliau, po rekonstrukcijos – „Forum“. Tik 1939 m. jo šeimininkais tapę Stasys Činikas ir Pranas Vanagas kino teatrą pavadino „Garsu“. Septintajame dešimtmetyje buvusio kino teatro vietoje pastatytas modernus kino teatras tuo pačiu pavadinimu. Čia kinas buvo rodomas iki 2021 m.
Transformuotame jūriniame konteineryje įrengta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ suteikia galimybę šiandienos žmonėms, gatvės praeiviams ne tik susipažinti su Lietuvoje veikusiais kino teatrais, bet įžengus vidun, nusikelti į praeitį. Ekrane rodomas 1939–1944 m. istorinius įvykius, nuotaikas atspindintis 15 minučių filmas. Paroda sumanyta kaip seansas, kuriam pasibaigus įsijungia šviesa ir per pertrauką galima patyrinėti laiko juostą, įvairių metų kino afišas, repertuarą, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais.
Paroda sukurta kaip amfiteatrinė kino teatro erdvė, išsiskirianti ir savo išoriniu grafito piešiniu. Ant konteinerio šonų nupiešti kino salėje sėdintys žiūrovai, tarp kurių ir keturios itin populiarios to meto kino žvaigždės – Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarka (Barboros Radvilaitės vaidmenyje). Trijų aktorių likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.
Paroda veiks ištisą parą, todėl apžiūrėti ją galima ne tik specialiai, bet ir neplanuotai, einant pro šalį. Ji prieinama visiems ir yra nemokama. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.
Panevėžiečiai ir miesto svečiai kviečiami į dvi nemokamas ekskursijas – gegužės 21 d. 12 val. vyks ekskursija parodoje, kurią ves istorikas, vienas iš parodos kuratorių Audrius Dambrauskas; birželio 3 d. dieną 12 val. su buvusiais Panevėžio kino teatrais, aplankant jų vietas, supažindins Panevėžio kraštotyros muziejaus ekskursijų vadovas Amandas Mikulėnas.
Paroda Panevėžyje viešės nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki birželio 15 d.
Kuratoriai: Sonata Žalneravičiūtė, Audrius Dambrauskas
Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis
Vaizdo režisierius Jonas Juozapaitis
Grafikos dizainerė Elena Kanarskaitė
Plakato autorius Marius Žalneravičius
Grafičio autoriai: Žygimantas Amelynas, Justina Sendravičiūtė, Lauryna Stankūnaitė
Redaktorė Audrė Kubiliūtė
Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno miesto savivaldybė, LRT.
Parodą iš dalies remia Šiaulių m. savivaldybė, partneris – Lietuvos Raudonasis Kryžius – Šiaulių skyrius.
Prisegamų nuotraukų autorė – Sonata Žalneravičiūtė
Dalintis nuoroda el. paštu