Paroda „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“

Sveiki įžengę į Lino Leono Katino vaizdinių erdvę. Atsikvėpkite, prisijaukinkite tamsą. Kurdami ją tikėjomės, kad pasijusite įsupti į jaukų tamsos audeklą ir pasirengsite žvilgsniui kitapus – ten, kur ilsisi Miegantieji.  

Linas Katinas (1941–2020) – vienas įsimintiniausių menininkų modernistų, gimusių ir kūrusių Lietuvoje. Jo šešis dešimtmečius trukusi kūrybinė biografija stebina ir žavi ypatingu, tik jam vienam būdingu žaidybiškumu, gaivališka energija ir savitu misticizmu.    

Autorių domino pati būtis ir transcendencija, išreiškiančios anapus įprasto juslinio patyrimo ir žemiškos materijos ribų egzistuojančią dvasinę patirtį. Paroda kviečia patyrinėti šią intriguojančią L. Katino kūrybos pusę. Joje individuali pasaulėjauta susipina su senųjų civilizacijų mitų ir archetipų atplaišomis, o transkultūrinės, viršlaikinės nuorodos bei simboliai byloja apie laikinumą, amžinybės ilgesį ir žmogiškai naivius bandymus įminti neįmenamas visatos mįsles. 

Katinas save laikė budistu. Dvasinės gelmės poreikį pagimdė sovietinė ateizmo propaganda, skatinusi maištingą jauną sielą elgtis priešingai. Budizmu menininkas susidomėjo atradęs jį minimą M. K. Čiurlionio laiškuose Sofijai. Ėmėsi studijuoti susijusią literatūrą, kurios šiek tiek gaudavo iš JAV įsikūrusių bičiulių, savarankiškai išmoko Tibeto rašmenis. XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, dirbdamas kino dailininku Maskvoje, L. Katinas bičiuliavosi su Tibeto kultūros ir sanskrito kalbos profesore Oktiabrina Fiodorovna Volkova, priklausiusia menininko, mistiko Nikolajaus Rericho socialiniam ratui; dailininkas buvo susipažinęs ir su teosofinėmis Helenos Blavatskajos idėjomis. Regis, visi kelyje pasitaikę atsitiktinumai kreipė L. Katiną į Buriatiją (respublika Sibire), kurioje, nepaisant sovietų okupacinės valdžios represijų, išliko gyvybinga tantrinio budizmo tradicija ir gyveno žymūs budistų lamos Bidija Dandaronas bei Sirenžapas Gatabonas. Pastarasis tapo L. Katino mokytoju.  

Dauguma parodoje pristatomų darbų buvo sukurti 8–9 dešimtmečiais, kai išlaisvintoje dailininko vaizduotėje siautėjo spalvos ir tiesėsi, jo paties žodžiais, „transatlantiniai ornamento kabeliai“, jungiantys lietuvių liaudies lovatiesių raštus su čachrų spalvomis. Tapybos išmokęs savarankiškai (baigė architektūros studijas), L. Katinas susikūrė asmeninę mitologiją, žaisdamas tarsi vaikas, statantis pagaliukų tiltus tarp Rytų ir Vakarų kultūrų, tarp profaniškumo ir sakralumo, tarp naivumo ir didybės. Kosmologiškoje jo kūryboje nuolat pasikartoja amžinos, cikliškos kaitos idėja, grįžimas prie gimimo-mirties-atsinaujinimo rato.  

8-ajame dešimtmetyje į L. Katino vaizduotę sunkėsi ir poezija virtę žodžiai, šioje parodoje pristatomi pirmą kartą. Parodos pavadinimas „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“, atliepiantis vieną iš menininko eilėraščių, išreiškia švelnų lūkestį dar kartą pavartyti šiandien jau miegantį L. Katiną ir jo unikalų kūrybos pasaulį. Tai – kvietimas pajausti tą nenurimstantį žmogišką ilgesį kažko, ką viliamės atrasti tik kitapus šiapusybės, kur vieną dieną taip pat miegosime. 

Visi parodoje pristatomi L. Katino darbai priklauso mediko Virgilijaus Norvaišos kolekcijai – šiuo metu bene didžiausiai privačiai dailininko kūrybos palikimą telkiančiai kolekcijai, įkurdintai Panevėžyje. L. Katino kūrinių ekspoziciją papildo du specialiai šiai parodai sukurti, dailininko kūrybos įkvėpti ir jos kontekstą išplečiantys kitų kūrėjų darbai. Pirmasis – režisieriaus ir videomenininko Gintaro Šepučio kartu su parodos kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene sukurtas dokumentinis pasakojimas apie L. Katiną ir jo kūrybos ryšį su budizmu. Antrasis – jaunosios kartos kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir aktoriaus Gedimino Rimeikos jautrios garso instaliacijos, paremtos L. Katino širdies dūžių garso įrašu ir jo poetiniais tekstais. Instaliacija  pritaikyta lankytojams su klausos negalia.

Vizuale L. L. Katino kūrinio „Kreivas debesis“ (1970) fragmentas.

Prašome prieš įeinant į parodą nusiauti avalynę.

Kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Architektė Ieva Cicėnaitė
Grafikos dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Filmo autoriai: Gintaras Šeputis, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Garso instaliacijos kūrėjai / Sound Installation Creators:   
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė
Balsas Gediminas Rimeika
Poezija Linas Leonas Katinas
Vertimas į gestų kalbą (vaizdo įraše): Raimonda Vaičeliūnienė, Birutė Šimkienė, Lijana Čiplienė
Operatorius Dinas Marcinkevičius
Montažas Arnas Dambrauskas
Tekstų redagavimas ir vertimas Alexandra Bondarev
Parodos techninis įgyvendinimas: Irmantas Kuskys (MB „Irsaul“), Vadim Šamkov, Liudvikas Kesminas, Rytis Urbanskas
Parodos apšvietimo dailininkas Renaldas Bartulis
Finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė
Pagrindiniai rėmėjai UAB „Kalnapilio-Tauro“ grupė, OWEXX, 2go
Informacinis rėmėjas LRT
Organizatorius Stasys Museum