Panevėžio plėtros agentūra

Matomas, esamas – nematytas Panevėžys

Virtuali paroda

Nuoroda į virtuali paroda >>>

Miesto dvasios refleksijos fotografiniuose vaizduose

Sauliaus Saladūno fotografijų ciklas „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys“ pradėtas kurti 2014 m. Dalis nuotraukų 2015 m. žiūrovams pristatyta parodoje, eksponuotoje LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“.

Fotografijose dokumentuojamas menininko gimtuoju vadinamas Panevėžys. Fiksuodamas vaizdus, autorius ypatingą dėmesį skiria medinės ir tarybinio laikotarpio architektūros invazijai į miesto erdves. Praėjus penkeriems metams nuo fotografijų atsiradimo, šiandien jos įgauna kiek kitokią prasmę. Mūsų kasdienė aplinka keičiasi taip sparčiai, kad penkerių metų amplitudėje įmanomi sunkiai atpažįstami pokyčiai, ir tik didieji objektai, tokie kaip nuotraukose užfiksuotos bažnyčios, pramonės įmonės, daugiaaukščiai gyvenamieji namai ar vienas kitas unikalaus architektūrinio braižo statinys, yra atsparesni laiko įtakai. Taigi, faktas, kad fotografijos, pasibaigus parodai, buvo padovanotos Panevėžio kraštotyros muziejui, atrodo logiškas ir teisingas. Tai mūsų miesto istorija. Norėtųsi atkreipti dėmesį į dar vieną momentą – S. Saladūno fiksuojami vaizdai nėra stereotipiniai miesto vaizdai. Fotografijų turinys skatina originalų autoriaus parodos pavadinimą papildyti genius loci (lot. vietos dvasia) sąvoka, kurią reikėtų suprasti kaip kuriančią išskirtinę atmosferą ar visur įsiskverbusią vietos patirtį ir dvasią. Panašu, kad fotomenininkas reflektuoja savo miestą ne tik per fiksuojamus vaizdus, bet ir per jų keliamus pojūčius, išgaudamas stulbinantį vaizdo ir jo sukeltos emocijos tapatumą. Žvelgiant į fotografijas, galva prisipildo minčių, imi grožėtis vaizdais, pro kuriuos kasdien praeidavai nestabtelėdamas ir neatkreipdamas dėmesio, nesuvokdamas tų vietų vertės. Fotomenininko talento dėka negyvame statinyje pajunti gyvybę. Pagauti vaizdo gyvastį – nepaprastas jausmas. Ir visai nesvarbu, ar tai senoji mūsų miesto unikalumą kurianti medinė architektūra, ar naujesni ir modernesni pastatai, ar pramoninio Panevėžio rajono gamyklos, ūksmingose medžių šakose įsipynę tolimi vaizdai, ar nuščiuvusiame Nevėžio vandenyje atsispindinti pastatų, medžių ir debesų magija. Žiūrint S. Saladūno fotografijas aplanko suvokimas, kad miestas yra gyvas, patinka mums tai ar ne, gyvena dabar, gyvuos ir po šimto metų... Galbūt tų laikų žmonės šias fotografijas lygins su savo laikmečio vaizdais, nors, kas žino, gal tai ir liks istorija, įrašyta amžinybėje...

Iš 250 Kraštotyros muziejui perduotų fotografijų virtualiai parodai atrinkti 46 skaitmeniniai vaizdai. Daugumoje jų – miesto gatvių, pastatų kuriama atmosfera, tačiau pro akis nepraslys ir save primins primiršti, tačiau lengvai atpažįstami objektai: miesto vandens bokštas Vaižganto gatvėje ir geležinkelio reikmėms tarnavęs vandens bokštas šalia S. Kerbedžio gatvės, Panevėžio bažnyčios ir nykstančių ar naujam gyvenimui prikeltų gamyklų vaizdai, Telefono-telegrafo stoties bokštas ir kiti gerai žinomi miesto statiniai.

Kad būtų paprasčiau keliauti, vaizdus sudėjome tam tikra seka. Pasižvalgę po miesto centrą – Kranto, Vasario 16-osios, Respublikos, Š. Mero, A. Smetonos, A. Mackevičiaus, P. Puzino gatves ir kiemus, Senvagę, pėsčiųjų tiltu persikėlę per Nevėžį – kelionę tęsiame A. Jakšto, Smėlynės, S. Kerbedžio, Nevėžio gatvėmis. Sukame ratą aplink miestą Taikos al., Upės, Stoties, Pušaloto gatvėmis. Susipažįstame su pramoninio miesto rajono aplinka – Įmonių, J. Janonio, Vakarine gatvėmis. Į miesto centrą grįžtame Klaipėdos gatve, dar užsukame pasižvalgyti į Kristaus Karaliaus katedros kaimynystėje išsidėsčiusias gatveles. Kelionę baigiame Laisvės aikštėje.

Apie autorių

Fotografijų autorius S. Saladūnas šiais metais pažymi iškilų asmeninį jubiliejų. Gimė 1950 m. spalio 11 d. Kruopinės kaime, Pasvalio rajone (tikroji gimimo data – 1950 m. rugsėjo 15 d.). Po mokyklos ir tarnybos sovietinėje armijoje įvairiose įstaigose bei organizacijose dirbo inžinieriumi, darbininku.

Fotografuoti mokėsi savarankiškai, pradėjo būdamas 15 metų. Nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, kurį laiką buvo šios organizacijos valdybos narys ir Panevėžio skyriaus atsakingasis sekretorius. 2005 m. oficialiai suteiktas meno kūrėjo statusas.

Nuolat dalyvauja kūrybiniuose fotografų seminaruose Nidoje, pleneruose Lietuvoje. 2011, 2013 ir 2017 m. dalyvavo Panevėžio tarptautinėje fotografijos bienalėje „Žmogus ir miestas“. 1989 m. kaip fotografas dalyvavo ekspedicijoje Stalino represijų vietomis tuometinėje Komijos autonominėje respublikoje.

Kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais Lietuvoje ir kitose šalyse (Estijoje, Japonijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir kt.). Surengė 11 personalinių parodų. 2020 m. Panevėžio miesto dailės galerija S. Saladūno kūrybą pristato tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius'20“.

Svarbiausios parodinių darbų serijos: „EU“ (2005), „Kūnas“ (2010), „120 metų“ (2010), „Plokštumos“ (2015), „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys“ (2014 –). Jo kūrinių yra saugoma Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos dailės muziejaus, Panevėžio miesto dailės galerijos ir Kraštotyros muziejaus, Šiaulių fotografijos muziejaus kolekcijose, taip pat asmeninėse kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Virtualią parodą parengė muziejaus fondų saugotoja Rasa Stružienė

Kalbą redagavo vyresnioji muziejininkė Silvija Kraskauskienė