Kovo 12 d. 17 val. kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistos knygos „Ignoto Grubinsko dienoraštis“ pristatymą Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Renginyje dalyvaus gausi Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus specialistų komanda: knygos sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė Asta Miltenytė, istorikas, vyr. tyrėjas dr. Juozas Skirius, pokalbį moderuos literatūrologas, vyr. tyrėjas dr. Dainius Vaitiekūnas. Renginyje taip pat dalyvaus istorikas dr. Rimantas Miknys.

Leidinys pratęsia dokumentinio paveldo tyrimams skirtą leidinių seriją „Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų“, supažindinančią su bibliotekoje saugomais egodokumentais.

Ignotas Grubinskas – carinės Rusijos kariuomenės eilinis, rašęs dienoraštį lietuviškai pačioje XIX a. pabaigoje Kaune. Šiame palyginti nedidelės apimties (67 lapai) rankraštyje skaitytojas susipažins su daugybe faktų, įdomių detalių iš kariuomenės kasdienybės, Kauno miesto ir gimtojo valsčiaus aplinkos: kareivėlio namiškiais, draugais, o svarbiausia – jo paties vertybinėmis nuostatomis, siekiu mokytis, svajonėmis apie ateitį, tautiškumo ir lietuvių kalbos idėjomis. Tiems, kuriems mielesnis ne spausdintas, o ranka rašytas tekstas, arba norintiems geriau „pajausti“ Grubinską knygoje greta perrašo pateikiamos „Dienoraščio“ ir laikraštėlio „Kauniškis“ faksimilės.

Svarbi aplinkybė – dienoraštis rašytas lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Autorius gimė 1867 m. Čypėnų valsčiaus Daunorių kaime valstiečių šeimoje, tad mokytis galėjo tik rusiškoje, vadinamojoje liaudies mokykloje, jos greičiausiai tebaigė tris klases. Dienoraštis iš dalies rašytas jo gimtąja Vabalninko šnekta, bet jame rasite ir dar tik pradedančios formuotis bendrinės kalbos elementų, rašybos eksperimentų. Grubinskas buvo ne tik draudžiamos spaudos skaitytojas, atsargiai užsimenantis apie knygnešius, bet ir pats rašė į Tilžėje leidžiamą „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“ – pavyko identifikuoti vieną jo straipsnį, pasirašytą Vabalo slapyvardžiu. Dienoraštis išskirtinis ir tuo, kad neturime jokio kito XIX a. lietuviškos visuomenės modernėjimo liudijimo, kuris būtų rašytas ne universiteto ar seminarijos studento, bet mažai mokslo ragavusio valstiečio ir dar tarnaujančio Rusijos imperijos kariuomenėje.

Knygoje dienoraštį, jo autoriaus biografijos faktus, gyventą laikotarpį išsamiai aptarė du mokslininkai: dr. Juozas Skirius – iš istoriko žiūros taško, habil. dr. Giedrius Subačius – iš kalbininko.

Renginio organizatoriai: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyrius.

Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.