Panevėžio plėtros agentūra

Jaunųjų keramikių paroda „Apie“

Parodos

Sausio 5 dieną, 17 valandą LDS Panevėžio skyriaus galerijoje GalerijaXX atidaroma jaunųjų keramikių paroda „APIE“

Parodos dalyvės: Gertrūda Danisevičiūtė, Paulina Bronislava Giedraitytė, Svetlana Grigoryeva

Kuratorė- Rasa Justaitė-Gecevičienė

VDA keramikos katedra Panevėžyje pristato 2022 metais VDA Keramikos programos bakalauro studijas baigusias keramikes. Tai skirtingu kūrybiniu braižu pasižyminčios autorės, pateikusios brandžius kūrinius tiek temos, tiek formos atžvilgiu. Jos savitai tyrinėja molį, jo galimybes, pasirinkusios autentišką meno kūrybos būdą. Parodoje eksponuojami darbai yra apginti autorių baigiamieji diplominiai darbai.

 

Gertrūdos Danusevičiūtės kūrinių ciklas, pavadintas ,, Kodas. Alsavimas “, (vad. doc. meno lic. Dalia Jakimavičienė). Jungia tris skirtingas technologijas, alcheminiu būdu suvienytas molinėse plokštėse: tai preciziškai sukurtos keraminės dėžutės, suteikusios kūriniui formą, analoginė fotografija, perteikianti autorės idėjas ir  skaitmeninių dekolių spausdinimas – technologinis sprendimas, įbalsinęs autorės idėjas laikui nepavaldžia forma. Gertrūdos akiratyje miškas, jo alsavimas, perteiktas tiek fotografijos pagalba, tiek užrašytas morzės abėcėle išdėstant kūrinį ant sienos. Autorė teigia:

Miškas nuo pat žmogaus atsiradimo teikė jam būtiniausių dalykų – aprūpino deguonimi, maistu, teikė prieglobstį. Tikriausiai būtent dėl savo apsaugos teikimo Miškas palaipsniui ir įgavo sakralią prasmę – Šventose Giraitėse vykdavo ritualai, aukojimai Dievams, kuriamos šventės, laidojami mirusieji. Daugumoje kultūrų medis kaip gyvenimo simbolis yra šventas ir laikomas žmonių giminės protėviu.

Darbai sukurti jungiant sudėtingas technikas, pasižymi nuosaikia spalvų gama ir forma. Tarsi interpretuodama šūkį “Les is more” atsisakydama, ryškių spalvų, barokinių formų, rinkdamasi sudėtingas technologijas, autorė sukuria paveikų kūrinį.

 

Paulinos Bronislavos Giedraitytės meninis tyrimas pavadintas ,, Apie Jas“, (vad. doc. Jurgita Jasinskaitė). Tai darbas skirtas išskirtinėms moterims,  fotografei Veronikai Šleivytei, poetei Janinai Degutytei, pilotei Antaninai Liorentaitei, solistei Beatričei Grincevičiūtei, antropologei Marijai Gimbutienei, architektei Elenai Nijolei Bučiūtei. Prie šio projekto autorė praleido metus, rinkdama medžiagą, vėliau eskizuodama ir galiausiai lipdydama kūrinius. Pasirinkdama neeilines asmenybes, autorė siekė perteikti surinktą medžiagą, sutalpindama ją į skulptūrinę formą. Kiekvienai iš pasirinktų autorių skirta asmeniška skulptūra, įgavusi žuvelės, paukštės ar raketos pavidalą. Paulina gilinosi į kiekvieną iš pasirinktų asmenybių, atidžiai rinkdamasi pasakojimus apie jas. Surinktus tekstus autorė užrašė sgrafito technika ant skulptūrų, sukurdama paradoksą, tai trimačiai kūriniai, sukurti tiek žiūrėti, tiek skaityti. Gautas rezultatas išties skatina susimastyti, žvelgiant, vis norėtųsi, kad kūrinys tęstųsi ir autorė pateiktų ir kitų iškilių moterų gyvenimo ir darbų interpretacijas.

 

Svetlanos Grigoryevos kūrinys „Atminties viduje“ (vad. meno lic. doc. Saulius Jankauskas) Svetlana Grigoryeva savo kūrinyje „Viduje” ieško atsakymų vidiniame „aš”, tarsi patvirtindama Christophe André (Kristofas Andrė; g. 1956) – prancūzų psichoterapeuto teiginius, jog nuolatinis bandymas išpildyti išorinius lūkesčius atitraukia mus nuo pačios esmės, o pusiausvyros paieška tarp žmogaus išorinio ir vidinio pasaulio tampa vis aktualesnė tema šiuolaikinio žmogaus gyvenime.

Svetlana Grigoryeva reflektuodama šiandieninio žmogaus egzistavimo tendencijas siekia paneigti išorinę svarbą siūlydama žiūrovui žvelgti į vidų, tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme (kūriniai pateikiami nukreipiant žiūrovo žvilgsnį į kūrinio

vidų). Autorė sako:

Tai gelmė, į kurią mes galime žingsnis po žingsnio panirti. Šis atminties indas stovi ant grindų taip, kad į jį galima būtų pažvelgti iš viršaus ir savo suvokimą panardinti į vidų. Jis tamsios spalvos nes mūsų praeitis slūgso giliai pasąmonės tamsoje, bet mes galime jį nušviesti savo dėmesiu ir įžvelgti pačius giliausius prisiminimų sluoksnius. Taigi indo viduje slypi šviesa. Permatomi paviršiai su užrašais indo viduje – tai vandens sluoksniai, kuriuose saugoma informacija iš įvairių gyvenimo periodų. Tai lyg paslaptingas senovinis šulinys, pripildytas prasmių. Gali būti, kad keleiviui, kuris eis pro šalį, kokia nors citata galės pasirodyti artima ir padės jam kažką pajausti, suvokti ar prisiminti.

 

Gertrūda, Paulina ir Svetlana  –  autorės, deramai reprezentuoja VDA keramikos katedros BA programą, pateikdamos žiūrovams tai kas geriausia – autentišką, jaudinančią kūrybą, demonstruodamos įvaldytas, sudėtingas technologijas ir pasirinkdamos išskirtines temas. Sako parodos kuratorė, doc. Rasa Justaitė – Gecevičienė


 

 

                                        

 

 

 

Vilniaus dailės akademija

VILNIAUS FAKULTETAS/KERAMIKOS PROGRAMA

 

Keramika – viena iš seniausių žmogaus veiklos formų, jungianti skirtingas kultūras ir skirtingus geografinius regionus. Žemės ir ugnies sąlytis visada magiškai kerėjo žmones ir suteikė jiems  džiaugsmą išgauti formų įvairovę ir tuo pačiu justi estetinį pasitenkinimą, žvelgiant į atliktą darbą. Ir šiandien ši meno sritis traukia jaunus kūrybingus asmenis rinktis keramiko/ės specialybę, bei savo idėjas, mintis, kūrybinį potencialą perkūnyti  molyje.

Profesionalių keramikos studijų istorija prasidėjo 1931 metais, kai Kauno dailės mokykloje buvo įsteigta Keramikos studija. Nuo 1934 metų studijai vadovavo jos įkūrėjas profesorius Liudvikas Strolis – Nacionalinės Paryžiaus meno ir amatų mokyklos auklėtinis, laikomas profesionaliosios keramikos Lietuvoje „krištatėviu“. L. Strolio kūryba, pagrįsta liaudies meno tradicija, tektonika ar dekoratyvumu, ilgą laiką darė įtaką naujoms keramikų kartoms. Taip gimė profesionali, keramikus ruošianti Kauno meno mokykla. 1951 metais, sujungus Kauno ir Vilniaus dailės institutus, įranga buvo perkelta į Vilnių. Prasidėjo naujas keramikos specialybės vystymosi laikotarpis.

XX -XXI a. sandūroje Vilniaus dailės akademijos Keramikos programoje pastebimas vis dažnesnis ribų niveliavimas tarp taikomojo ir vaizduojamojo meno. Jaunųjų keramikų darbai konceptualėja, linksta link objekto, instaliacijos menoišraiškos formų. Analizuojamos temos dvelkia ne vien tik jaunatvišku novatoriškumu ir nežabota ekspresija, bet kiekvienas darbas nuosekliairuošiamas kaip parodinis ir itin technologiškai išpildytas kūrinys. Ryškus polinkis pasitelkti kuo įvairesnes medžiagas, bei išbandyti jų galimybes, leidžia eksperimentuoti savitomis autorinėmis technologijomis, įgalinančiomis ieškoti naujų plastinės raiškos galimybių. Visų studijų metu studentai turi galimybę kurti ne tik dirbtuvėse, bet ir rengiamose vasaros kūrybinėse stovyklose, dalyvauti tarptautinėse studijų programose užsienyje, seminaruose, simpoziumuose. Keramikos katedroje įrengtos atskiros studijos savarankiškų darbų atlikimui, gipso dirbtuvės, žiedykla, elektrinės ir lauko degimo krosnys. Būsimieji menininkai čia dirba su įvairiomis keramikos medžiagomis – molio masėmis ir porcelianu. Dauguma baigusiųjų VDA Keramikos studijų programą aktyviai formuoja šiandieninės keramikos veidą dalyvaudami Lietuvos ir užsienio meno parodose.