Etnografinis opartas muziejų kolekcijose

Kaip postmoderniame šiandienos pasaulyje pristatyti liaudies meną, kad įžvelgtume jo grožį? Ar pavyktų į tradicinę lovatiesę pažvelgti kaip į meno kūrinį? Ką joje įžiūrėtume? Ką šimtamečiuose raštuose perskaitytume apie savo šaknis? Kokį atskleistume lietuvio estetinį pojūtį?

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“ bandome ieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Parodoje pristatomi devyni žymiausio Lietuvos optinio meno meistro Kazio Varnelio (1917–2010) tapybos darbai ir beveik šešios dešimtys Panevėžio kraštotyros ir Nacionalinio muziejų kolekcijose saugomų audinių – lovatiesių, kapų, marškų, „divonų“ ir kt. Vėlyvojo modernizmo atstovo geometrinių abstrakcijų kompozicijos gretinamos su šimtamete autentiška optinių raštų tekstilės tradicija.Parodoje pristatoma šimtmečio tradicija – audiniai nuo XIX a. II pusės iki XX a. II pusės, dažniausiai austi diminiu audimu, tačiau yra ir ruoželiniu bei figūriniu ruoželiniu ar kombinuotu audimu austų lovatiesių.

Kviečiame įsižiūrėti į pulsuojantį raštų ritmą ir atrasti liaudies tekstilės gyvybingumą bei sąsajas su profesionaliuoju šiuolaikiniu menu.

Parodos komanda:

Projekto vadovas dr. Arūnas Astramskas, Panevėžio kraštotyros muziejus

Parodos kuratorė dr. Miglė Lebednykaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus

Parodos architektė Ieva Cicėnaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus

Parodos konsultantės: Živilė Paipulaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus, ir Vitalija Vasiliauskaitė, Panevėžio kraštotyros muziejus

Restauratorės: Anželika Juodišienė, Renata Prielgauskienė ir Julija Riškutė, Lietuvos nacionalinis muziejus

Tekstilės atkūrimo dirbtuvių darbuotojos: Alina Žemienė ir Daiva Ona Šopienė, Lietuvos nacionalinis muziejus

Organizatorius | Panevėžio kraštotyros muziejus

Partneriai | Lietuvos nacionalinis muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija

Rėmėjai | Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savovaldybė

Informaciniai rėmėjai | „Senvagė“, „Sekundė“, JP.lt