Emilijos Valentinavičienės knygos „Tekėje saulala Šaukliuos’“ pristatymas

Minint Lietuvių kalbos dienas, vasario 22 d. 17.15 val. bibliotekos konferencijų salėje vyks Emilijos Valentinavičienės knygos „Tekėje saulala Šaukliuos“ pristatymas. Renginyje dalyvaus Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, knygos redaktorė ir leidėja Lionė Lapinskienė. Vakaro metu skambės Donato Čemerio muzika. Renginį ves bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė, poetė Elvyra Pažemeckaitė.

Kviečiame skaityti knygos redaktorės ir leidėjos, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovės Lionės Lapinskienės anotaciją.

Ir atsirita saulala su gimtuoju žodžiu iš Šauklių…

Emilijos Valentinavičienės knyga „Tekėje saulala Šaukliuos’“ yra išliekamąją istorinę vertę turintis įdomus, gimtąja šiaurės aukštaičių panevėžiškių tarme parašytas pasakojimas apie vienos giminės gyvenimą Šauklių kaime (Spirakių parapija). Tokį įspūdį iš pirmo žvilgsnio galėtų susidaryti ne vienas skaitytojas.

Ir jis… būtų neteisus, nes šioje knygoje, nenuobodžiai kalbėdama, talentinga autorė sugeba įamžinti daug daugiau. Tai Anykščių krašte savo šaknis turinti dramatiška prosenelių istorija, tai ir kitų aplinkinių kaimų gyventojų kasdienybė, jų noras ir pastangos gyventi, mylėti, išlikti sudėtingų XX a. įvykių sūkuriuose. Tai ir meniškai kartų kartoms perduoti vertybiniai priesakai: „Nori turėti – dirbk“, „Savo tėvus ir kitus artimuosius mylėk ir gerbk“, „Neužmiršk Dievo, dainos ir darbo“.

Kadangi autorė 20 metų (1962–1982) gyveno Panevėžyje, rasime spalvingų epizodų ir iš jo gyvenimo. Argi nebus įdomu sužinoti, kas dekoravo anuometinės „Panevėžio tiesos“ redakcijos sieną, kad žurnalistams būtų jaukiau dirbti, kodėl vieną savaitgalį viename daugiabutyje nugriaudėjo toks sprogimas, kad smalsuoliai ir iš aplinkinių namų subėgo žiūrėti, kas ten nutiko, ką darė vaikų lankyti į Margių g. atvažiavusi ir jų namie neradusi Mamutė ar kas vieną birželį pravirkdė visą žiūrovų salę miesto Bendruomenių rūmuose…

O kur dar emocinio pakilimo, Lietuvai rikiuojantis Baltijos kelyje ar kitų tautai svarbių įvykių grandinėje, kupini metai gyvenant Piniavoje! Gyvenimas puoselėjant grožį sau, džiaugsmas turint su vyru Kazimieru sukurtą gražią šeimą, saviraiška su krašto literatais, koncertai su šauniomis bendramintėmis piniavietėmis, iš jaunystės dienų neapleidžiantis ir vis naujų dvasinių paskatų gyventi ir kurti suteikiantis giedojimas kartu su brangiomis sesutėmis taip mylimoj Spirakių bažnytėlėj…

Taigi, minėdami Tradicines lietuvių kalbos dienas, jau ne pirmus metus vykstančias Lietuvoje, ir švęsdami metines mūsų Valstybei brangias šventes – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, kartu pasitikime ir neeilinę ir Panevėžio kraštui vertingą knygą su Emilijos į savą gyvenimą iš Mamutės lūpų išsineštu gražiu Šauklių šnektos žodžiu.

——

Tavo lūpose ir Tavo rankose

Kaskart tardami žodį – renkamės. Vartoti skolinį ar lietuvišką žodį. Žargoną ar taisyklingą formą. Įprastą, buitišką žodį ar įdomesnį jo sinonimą. Kiekvienas mūsų pasirinkimas lemia lietuvių kalbos – vienos seniausių ir archajiškiausių kalbų pasaulyje – likimą. Tik nuo mūsų priklauso, ar išsaugosime skambų lietuvišką žodį ateities kartoms.

Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Prisijungdama prie šios iniciatyvos, biblioteka vasario–gegužės mėnesiais kviečia pasitikrinti ir praturtinti lietuvių kalbos žinias. Vyks lietuvių kalbai skirti renginiai, žaidimai, konkursai ir kita.

Kviečiame aktyviai dalyvauti. Lietuvių kalbos ateitis – Tavo lūpose ir Tavo rankose!