XII mėgėjų teatrų festivalis „Šiaudinė skrybėlė“.
Svečiuose Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio mėgėjų teatras „Stebulė“ su spektakliu „Lietuvybės lopšys“, skirtas kunigo švietėjo Jono Katelės atminimui, režisierė Vita Vadoklytė

Skapiškio padalinio mėgėjų teatras „Stebulė“ suburtas 1991 m. Teatras puoselėja lietuvių nacionalinę dramaturgiją, savo krašto tradicijas, scenoje įamžina kraštiečių kūrybą. Kupiškio ir Skapiškio krašto kultūrinė praeitis – tai atspirties taškas teatro veiklai, pamatas, ant kurio formuojamas teatro repertuaras. Tai pagrindinė gija, kuri daro įtaką spektakliuose iškeliamoms vertybėms, jų perdavimui žiūrovams ir patiems vaidintojams, puoselėja lietuvių nacionalinę dramaturgiją, savo krašto tradicijas, scenoje įamžina kraštiečių kūrybą.

Teatras tapo daugelio respublikinių kaimo teatrų apžiūrų „Pastogė“ bei Lietuvos mėgėjų teatrų apžiūros „Atspindžiai“ laureatu. Skapiškio teatras „Stebulė“ pripažintas geriausiu Lietuvos kaimo teatru, įteikta „Aukso paukštė“ – aukščiausias Lietuvos mėgėjų teatro ir režisierių apdovanojimas – garbės, įvertinimo ir pripažinimo simbolis.

Teatras daugelio teatrinių renginių Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, atstovauja Lietuvą oficialiuose tarptautiniuose Baltijos šalių teatrų „Baltijos rampa“ bei Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso NEATA mėgėjų teatrų festivaliuose yra Lietuvos Dainų švenčių (1999, 2003, 2009, 2014, 2018) dalyvis. Nuo 2015 metų vykdo tęstinį spektaklių sukūrimo bei sklaidos projektą „Teatrinė kelionė Aukštaitijos kultūros šviesuolių pėdomis“.

Spektaklis „Lietuvybės lopšys“ skirtas kunigo švietėjo Jono Katelės atminimui. Kunigas visą gyvenimą tvirtai ėjo lietuvybės keliu ir vedė kitus. Slaptai steigė lietuviškas mokyklas, pats mokė vaikus klebonijoje, per pamokslus ragino tėvus mokyti vaikus: „Tik paklausykit, tik mokykitės rašto, tada gyvensite geriau ir linksmiau”. Žmogus tamsoje, kaip troba naktyje be žiburio…” J.Katelė nemokamai mokiniams parūpindavo popieriaus, plunksnų, rašalo, rūpinosi vadovėliais, pats rašė, vertė iš kitų kalbų, organizavo lietuvių inteligentus (t.t. P.Matulionį ir kitus) rašyti vadovėlius, kurie plito rankraščiais, vėliau buvo atspausdinti Rytų Prūsijoje.