Sausio 16 d. 17 val. kviečiame į parodos TAISYKLĖMIS NESUDRAUSMINTAS TALENTAS atidarymą Juozo Miltinio dramos teatro fojė.

Tai penkių menininkų kūrybos paroda, skirta Stasio Petrausko, Panevėžio Bitlo, 75-mečiui paminėti.

Stasys Petrauskas, Panevėžio Bitlas, pelnytai įrašytas į virtualią Panevėžio krašto Šlovės alėją. Talentingas savamokslis menininkas tapė, kūrė grafiką, medžio skulptūras. Vertingi jo meniškai atlikti piešiniai, kuriuose satyriškai improvizavo, parodizavo sovietmečio užnugario vaizdus, nuplėšdamas veikėjų kaukes. Įdomus Stasio Petrausko žodinis palikimas – lyrika, esės. Būdamas labai religingas, netgi rašė pamokslus kunigams. Dažnai lankydavosi pas Tėvą Stanislovą Paberžėje.

Gausi šio menininko kūryba išsibarsčiusi po visą pasaulį – buvo dosnus. Laisvos sielos filosofas, tikras bochemos atstovas, traukte traukė prie savęs ne tik miesto, bet ir Lietuvos kultūros elitą. Po spektaklių J. Miltinio teatre, po gastrolių ir parodų atidarymų jo namuose visada vakarodavo gausus būrys menininkų. Todėl labai simboliška , kad su šia jam atminti skirta paroda, Stasys pats ateina į namus, kuriuose visada buvo suprastas.

Šis kūrybinis projektas primins visuomenei neeilinę asmenybę. Penkių menininkų tapybos darbai ir keletas asambliažų, sukurtų remiantis Stasio Petrausko žodiniu palikimu, atspindi jo asmenybės ir kūrybos laisvę, dvasingumą, nepakantumą suvaržymams ir taisyklėms. Parodoje eksponuojami ir paties Stasio Petrausko kūriniai.

Parodos autoriai:

Raimondas Gailiūnas, Rokiškis: „Savo darbuose nagrinėju skirtingų kultūrinių reiškinių įvaizdžius, interpretuoju tai, kas jau padaryta tapybos istorijos eigoje ir aktualizuoju gerai žinomą ir kažkada daugelio naudotą, matytą ženklą grimasą, kaip maišto, nesutikimo, nesusitaikymo ar kitokio protesto ženklą. Grimasa – tai amžinas maištautojas, maištaujantis prieš visus ir prieš viską“.

Robertas Strazdas, Alytus: „Pirmas dalykas, kas krenta į akis, žvelgiant į R. Strazdo kūrybą – įvairovė. Tai ir tapyba, piešiniai, keramika, medžio ar akmens skulptūra, grafika. Kas tai bebūtų, žvelgiant į autoriaus sukurtus darbus, neapleidžia mintis, kad jie visi „gimė“ lengvai, be jokių kūrybinių kančių. Kartais juokai, (o iš tiesų visai ne) šį autorių pristatau kaip ,,psichologinio portreto“ meistrą, tik dažnai tas ,,psichologinis portretas“ yra už kadro, t.y. pats žiūrovas.“ Marija Kuodienė, iš pristatymo paveikslai.lt

Vilmantas Graičiūnas, Vilnius: „Esu laisvas menininkas. Pinigus uždirbu kitame darbe, todėl nereikia tapyti taip, kad paveikslą būtų galima parduoti. Einant tapyti nežinau ką tapysiu (kaip ir einant miegoti nežinau ką susapnuosiu). Pabrauki kelias linijas ir prasideda pasakojimas – siužetinis, primityvus bet kitaip primityvus, nei naivusis menas, todėl priskiriu save autsaideriams. Stengiuosi pamiršt ką nutapiau ir nesikartot. Pamiršt išeina, nesikartot – ne visada. Nutapytus kraunu ūkiniame pastate ir nei pats einu žiūrėti nei kitiems rodau. Ši paroda skirta Stasiui Petrauskui atminti, tai kūriau kitaip, nei įprastai. Homo ludens pradas Stasio pasaulėjautoje leido ir man pažaisti kūryboje“.

Olita Škikūnienė, Vilnius: „Kūryba man – tai sielos saviraiška. Būvimas su visuma ir su savimi. Tai meile pagrįstas gyvenimo kūrybinis procesas. Mielai pristatau savo kūrinius, skirtus Stasiui Petrauskui atminti“.

Vaidotas Vankevičius, Vilnius. Realistinės tapybos atstovas. Siekia atgaivinti Lietuvoje šią tapybos srovę ir papildyti ją naujais vėjais. Įvardydamas save tapybos amato darboholiku ir fanatiku, jis dirba nepaprastai daug. Tapo tik gyvai, iš natūros. Tiesioginis ryšys su tapomu objektu jam yra nepaprastai svarbus. Parodoje pristatomas darbų ciklas „Tikėjimas“. Tai kūrybinis projektas, kurio tikslas buvo nutapyti pasirinktų žmonių portretus, proceso metu diskutuojant su jais tikybos klausimais. Tokiu būdu buvo siekiama pavaizduoti kiekvieno asmens charakterį, emocijas ir užfiksuoti skirtingas mintis. Pokalbių fragmentai pateikiami šalia kūrinio.

Parodos kuratorė Laimutė Vološkevičienė.

Renginys nemokamas.