Panevėžio plėtros agentūra

Koncertas JOHANESO BRAMSO AISTROS

Koncertai

JOHANESO BRAMSO AISTROS

ATLIKĖJAI:

RAIMONDAS BUTVILA (smuikas)
ALEXANDER PALEY (fortepijonas)

PROGRAMA:

Trys Johaneso Bramso sonatos smuikui ir fortepijonui

Sonata Nr. 1 G-dur, op. 78 „Lietaus sonata“: 1. Vivace ma non troppo; 2. Adagio; 3. Allegro molto moderato.
Sonata Nr. 2 A-dur, op. 100 „Thuno arba Meisterzingerio sonata“: 1. Allegro amabile; 2. Andante tranquillo; 3. Allegretto grazioso.
Sonata Nr. 3 d-moll, op. 108: 1. Allegro; 2. Adagio; 3. Un poco presto e con sentimento; 4. Presto agitato.

 

Pasaulinio garso pianistas virtuozas Alexander Paley:

„Šis koncertas – Johaneso Bramso kūrybai pašvęstų manųjų koncertų ciklo dalis. Šią seriją jau esu pradėjęs ir planuoju atlikti visą šio kompozitoriaus kamerinę muziką, skirtą fortepijonui. Mano santykis su J. Bramso kūryba nėra paprastas: nuo pat jaunystės žavėjausi jo muzika, bet ilgą laiką nesijaučiau pakankamai pasiruošęs jos atlikimui. Esu grojęs nemažai jo kūrinių solo fortepijonui, o dabar, manau, atėjo metas, kai jaučiu, kad esu subrendęs kamerinei J. Bramso muzikai.

Bramsas – kompozitorius, iš atlikėjo reikalaujantis gilaus požiūrio, įsijautimo, kruopštaus medžiagos studijavimo, atlikimo kultūros ir begalinio jausmingumo. Šias tris sonatas esu grojęs ne kartą, su įvairiais smuikininkais. Raimondas Butvila – artimas mano bičiulis, su juo bendraujame dar nuo studijų laikų. Esame surengę ne vieną bendrą pasirodymą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Muzikuoti su šiuo kolega – vienas malonumas. Jis taip pat yra atlikęs visas tris J. Bramso sonatas smuikui, bet su kitais pianistais. Taigi, dabar bus pirmasis kartas, kai mes šiuos kūrinius atliksime kartu.

Bramsas – iš Hamburgo kilęs vokietis, kuris kone visą gyvenimą pragyveno Vienoje. Būtent todėl jo kūryboje susilieja vokiškas tvirtumas ir spindinti Vienos dvasia. Negana to, jo kūryboje ryški vengriškoji kultūra – jos atgarsius galime pastebėti trečiosios sonatos finale bei kituose epizoduose. Šis dviejų, regis kardinaliai priešingų, kultūrų lydinys leido gimti fenomenui – J. Bramso muzikai. Vokiškasis pradas ypatingai juntamas pirmose dviejose sonatose – muzika byloja apie filosofija grįstą galingą vokiškąją kultūrą. Mes dažnai mėgstame muzikai užkabinti etiketes: romantizmas, impresionizmas… Tai – tarsi kelio ženklai, kuriuos pastatome tam, kad nepaklystume kelyje. Iš tikrųjų, gyva muzika su tuo neturi nieko bendro: juk romantizmo, jeigu žvelgtume į jį kaip į tam tikrą pasaulėvoką, apraiškų yra visoje muzikoje – pradedant Johanu Sebastianu Bachu ir baigiant nūdienos kompozitoriais. J. Bramso romantinis idealas – ta nuostabi tyruma, sklindanti iš Johano Volfgango Getės Verterio taipogi iš maištingų Frydricho Šilerio nuotaikų. Tai yra nepakartojama ir man atrodo, kad šis nuostabus prieštaringumas, formuojantis ypatingą kultūrą, geriau nei fortepijoninėse J. Bramso sonatose, atsiskleidžia būtent šiuose, smuikui ir fortepijonui skirtuose opusuose.“

Prengė G. Prunskus, Kauno valstybinė filharmonija.

Bilietus platina teatro kasa ir bilietai.lt

https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/johaneso-bramso-aistros-350928/