Autorė savo tapybos darbuose sustabdo tą žavingą akimirką, kai pievos alsuoja dar neišblėsusia šiluma, o gėlės pasakoja apie saulėtus laukus, kur laikas bėga kitaip. Jos natiurmortuose laukų žolynai, gėlės iš sodų ir miško pakraščių stebuklingai tampa gyvu vasaros prisiminimu.
Šiuose paveiksluose nėra atsitiktinių žiedų. Kiekvienas jų – tarsi augalo portretas, turintis savo istoriją: nuo rasotų rytų iki prinokusių vyšnių saldumo. Tik autorei būdingu tapybos stiliumi paveiksluose stebime trapią augalų dvasią: kiekvienas žiedas čia turi savo išskirtinį grožį, paslapties šydą, asmeninę istoriją ir tarsi vis dar kvepia laukų vėju.
Paroda „Ten, kur dar kvepia vasara“ kviečia prisėsti akimirkai šalia žolynų su kvapnios arbatos ar kavos puodeliu ir pajusti tą jausmą, kai širdis trumpam grįžta ten, kur gyvenimas paprastesnis ir pilnas grožio, nepaisant greitai slenkančio laiko. Tai žvilgsnis į vasarą, kuri vis dar gyva – drobėje ir atmintyje.
Dalintis nuoroda el. paštu