Pagrindinei Elenos Kairytės filmo herojei, Z kartos atstovei Robertai reikia nedaug – ji tenori gyventi ramiai, bet nenuobodžiauti. Režisierės kamera ją sekė 5-erius metus ir Roberta ją kaskart pasitikdavo su naujovėmis – nauju darbu, gyvenamąja vieta, tatuiruote ar bent jau šukuosena.
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=AqyFjoS6cQA
Kviečiame į filmo ROBERTA seansą kino centre GARSAS! Gruodžio 7 d., 18:00, filmo peržiūrą lydės susitikimas su kūrybine komanda.
Pasaulinė filmo ROBERTA premjera pavasarį įvyko Toronte, Kanadoje, dokumentinių filmų festivalyje „Hot Docs“ – didžiausiame Šiaurės Amerikos ir viename reikšmingiausių pasaulio dokumentikos festivalių.
„Robertą sutikdavau tai pankų klube, tai prabangiame restorane – kiekvieną kartą jos išvaizda būdavo labai skirtinga. Tiesą sakant, buvo sunku sustoti filmuoti, nes kaskart, kai ateidavau su kamera, jos situacija būdavo pasikeitusi – nauji namai, naujas darbas, nauja šukuosena. Tai buvo lyg serialas, negalėjau atsitraukti“, – apie filmo užkulisius pasakoja režisierė Elena Kairytė.
„Jai neramu ir nuobodu, ji laukia kažko, ko tikriausiai net negali įvardinti. Tačiau joje yra ir kažkas juokingo – tas prakeiktas nerimastingumas, kai ji nuo kalbų apie depresiją pereina prie smagaus siūbavimo pagal muziką, padirbusi aukle jau daro tatuiruotę kažkokiam vaikinui kambaryje arba tiesiog apibendrina dar vieną beprasmį bandymą susirasti pastovų darbą“, – įspūdžiais apie pagrindinę heroję po pasaulinės premjeros dalinosi „Cineuropa“ kino žurnalistė Marta Balaga.
„Kaip ir daugelis dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių, Roberta dar neišsiaiškino, kaip jai gyventi. Ji neturi darbo ir neatrodo, kad chroniškas nedarbas ją vargintų. Kol ji gali sau leisti nusipirkti cigarečių, šuniui maisto, pasidaryti tatuiruotę ir įeiti į vietinius pankų klubus, tol gyvenimas yra paprastas“, – apie filmą „Point of View Magazine“ rašė Pat Mullen.
Dalintis nuoroda el. paštu