Raguvos kultūros centras

Kultūros gyvenimas glaudžiai susijęs su tautos likimu – tradicijos, meilė liaudies dainai ir muzikai, nuo mažumės girdėtai, išlieka visais laikais. Nors sunkūs buvo laikai po karo, tačiau raguviai dainavo ir šoko. Repetuodavo senos mokyklos salytėje. 1956 m. raguviu prašymu buvo kapitališkai suremontuoti (praktiškai ant dviejų senų namų pastatyti kultūros namai, išlikę iki šių dienų). Nuo šių metų kultūros namuose dirbo nuolatiniai darbuotojai, kurie tvarkė kultūros darbą, burdavo saviveiklos grupes, organizuodavo šventes. Pradžioje dirbo savamoksliai muzikantai, dažniausiai saviveiklininkai. Darbuotojai dažnai keitėsi, kaip ir saviveiklos kolektyvai: vieni kūrėsi, kiti nyko, treti išsilaikydavo ilgiau. Raguvos meno kolektyvai – daugelio Dainų švenčių dalyviai, nuolatiniai rajono ir šalies švenčių, konkursų, varžytuvių dalyviai, laureatai, nugalėtojai.
2003 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu buvo įregistruotas Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos kultūros centras. Įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kuris viešai teikia, kultūros, kultūrinio švietimo ir kitas paslaugas Panevėžio rajono visuomenei, tai pat ir kitiems asmenims. Raguvos kultūros centro direktorė – Kristina Juškienė.

Tradiciniai Raguvos kultūros centro renginiai: Panevėžio apskrities mažųjų miestelių kultūros centrų solistų, tercetų, kvartetų dainų konkursas „Dainos motinai“, Panevėžio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šventė „Šv. Florijonas“, šalies vaikų ir jaunimo popchorų, ansamblių ir solistų festivalis – konkursas „Spindulėlis“, Raguvos miestelio tradicinė kraštiečių šventė „Kaip gera grįžti man tėviškėn“, tradicinė šventė „Baltijos kelias“, Šilų miestelio kraštiečių šventė „Voratinkliai draikos be vėjo“, Aukštaitijos regiono kaimo eiliuotojų ir muzikantų šventė „Rudens žiedai“, valstybinių, tautinių, kalendorinių švenčių progomis organizuojami renginiai.